pasilkas

×pasil̃kas (l. posiłek) sm. (2) 1. M geresnis maistas, pastiprinimas: Sunku gyt, kai nėr gero pasil̃ko Sb. Biedna žmonelė, reik nunešti pasil̃kui mėsos šmotelį Pc. Negi pabūsi be riebalo ir be kokio pasil̃ko Sdb. Davė medaus pasilkui Šmk. O pasil̃kas mūsų – sausi sukorėliai Žž. Pagiedojus jau aušrinę, duod pasilką gaspadinė JD332. Gyvi daiktai varo savo pasilką par nasrus į pilvą Kos14. | Dūšia pasilko dvasiško reikalauja O. ^ Bulba – biedno pasilkas LTR(Šš). Par pasil̃ką i akis apvilko Bsg. 2. poilsis: Važiavom ir važiavom be pasil̃ko Ut. Šitam gyvuliui tai ir pasilko nėr – iš vienų pakinktų kituos Užp. Su vaikais tai nei naktį pasil̃ko nėr Ktk. Suksi girneles be pasilkelio, niekur nerasi meilaus žodelio (d.) Prng. ^ Tiktai numiręs turėsi pasil̃ką Vžns.